Čiulptukams sakom NE!

Pamenu, kai besilaukdama ruošiau vaikų kraitelį, čiulptuko tikrai nebuvo sąrašuose. Su vyru tik vis pajuokaudavome, kad šiek tiek juokingai atrodo jų nepaleidžiantys iš burnos vaikai, ypatingai tie, kurie jau laksto ir kalba, o mamos guodžiasi, jog nežino ką daryti, kad to (įpročio čiulptukui) atsisakytų. Bet juk pačios mamos tą įprotį ir suformuoja. Manau, jog tai pirmoji vaiko priklausomybė, paskatinta pačios mamos. o kai iš vaiko bandoma atimti visą JO gyvenimą buvusį ‘malonumą’.. uh.. sunku.. Tad turiu patarimą – nepripratinkite prie jo 🙂 yra literatūros, kaip protingai naudoti čiulptukus, jei jau be jų neapsieinate.

Yra išimčių, su viena jų ir mes susidūrėme (apie išimtis, tokias kaip vaikų ligos, mamos nebuvimas ir pan. nekalbu, tai yra visiškai suprantama ir nekvestionuojama). gimus neišnešiotiems vaikučiams, kurie dar net neturi išsivysčiusio reflekso žįsti, ligoninėje privalomai turėjome įsigyti specialius neišnešiotiems naujagimiams skirtus miniatiūrinius čiulptukus. Išmokome gan greitai, tad tai buvo trumpas etapas, tikrai reikalingas ir pagrįstas. kol jie dar buvo visai mažyčiai, jiems buvo per sunku net apžioti mano krūtį, ką bekalbėti apie valgymą iš jos, tad taip pat turėjome rasti sprendimą – pirmiausiai maistelis buvo zonduojamas, vėliau nutrauktas mamos pienelis maitinamas iš buteliukų. bet mes įnirtingai mokėmės. nepagailėjau savęs, bet tikslo pasiekėme. (daugiau apie tai: Žindymo pradžia) Žindau savo vaikučius jau 15 mėn.

O kam reikalingas čiulptukas vėliau?.. žinoma, juk tai pats lengviausias būdas nuraminti vaiką. o vieną kartą paragavęs negali sustoti. Dėja tai tiesa. tai PRIKLAUSOMYBĖ. tiek tėvams įpratus ‘greičiau nuraminti vaiką’, tiek vaikui, nesulaukti prašomo dėmesio, o tik guminį ‘daiktą’ nusiraminimui. ar žinojote, kad nei vienas žinduolis neramina savo vaiko kažkokiu pašaliniu daiktu? tiesiog mūsų gyvenimas, naujos technologijos vis siūlo priemones, greit išsprendžiančias visas problemas..

Mačiau daugybę kūdikių.. ir negaliu teigti vienareikšmiškai, bet iš to ką mačiau, susidariau įspūdį, jog neramesni tie vaikai, kurie tiesiog prisegti prie ’soskės’. o jai iškritus – pasaulio tragedija. 

Visi begaliniai nustemba sužinoję, jog nenaudojame čiulptukų ir tada greit lepteli “ai tai vadinasi tavo vaikai labai ramūs, vat mano tai …..baisu, naįmanoma būtų”…  tai turiu pranešti, jog mano vaikai taip pat verkia ir moka šaukti, o net ir klykti spiegiančiu balsu 🙂 ABU vienu kartu. Taip aš žinau ką reiškia pavargti nuo vaikų  verksmo ir puikiai žinau, ką reiškia auginti du (kartais tris) vaikus, kurie reikalauja dėmesio.. o patikėkit kai verkia ar šaukia visi trys – būna dar smagiau :)) bet, esu tos nuomonės, jog reikia savo vaikus suprasti ir nuraminti juos suradus priežastis.

manau, mum sekasi puikiai:) Galų gale, juk vietoj čiulptukų galima duoti žaisliukus, galima su vaikais pakalbėti, pažaisti, juos užimti, klausytis muzikos, bendrauti, parodyti pasaulį. jie gali ragauti darzoves, žįsti pienelį ir t.t. žinau, kad ateityje bus kur kas sunkesnių problemų, kuomet reikės su vaikais išmokti kalbėti, juos nuraminti, juos suprasti.. Tai kodėl to nepradėti mokytis nuo jų gimimo..?


Keletas faktų apie čiulptukus:

  • GALI PAKENKTI ŽINDYMUI. tyrimai rodo, jog nuo pirmų dienų  prie čiulptuko pripratintas vaikas, praranda sugebėjimą taisyklingai paimti krūtį, mažai žinda, o tai trukdo sureguliuoti pieno gamybą. (labai dažnai girdžiu mamų liūdesį, jog vaikas niekaip nemoka paimti krūties ir užbaigia maitinimą krūtimi, nes vaikas jau būna įpratęs prie kitokio daikto apžiojimo).
  • DIDINA OTITO (AUSIES UŽDEGIMO) RIZIKĄ. Mokslininkai nustatė, kad čiulptuko čiulpimas sudaro palankias sąlygas nosyje esančioms bakterijoms patekti į vidurinę ausį, kas net 90% padidina riziką ausies uždegimui. (kartais nesuprantame dėl ko vaikai irzlūs.. o gal skauda ausytę?? Juolab, kad sergant vaikams, jie dagiau verkia ir čiulptukas būna nuolat jiems kišamas, o tuo metu ypatingai rizika uždegimams padidėja)
  • GALI BŪTI DANTŲ PROBLEMŲ PRIEŽASTIMI. Tyrimai rodo, kad ilgai užsitęsęs ir nesaikingas čiulptuko naudojimas didina dantų ėduonies ir neteisingo sąkandžio priežastis.
  • GALI SULĖTINTI KALBOS RAIDĄ. Nors tyrimų rezultatai yra prieštaringi, ir ne visi rodo, kad čiulptuko naudojimas kalbos raidą lėtina, yra akivaizdu, kad kol vaiko burna yra užimta čiulptuku, jis neturi galimybės praktikuotis tardamas garsus.
  • PRIKLAUSOMYBĖ NUO ČIULPTUKO. Kuo dažniau, ir kuo ilgiau bus naudojamas, tuo sunkiau bus atsisakyti čiulptuko. (vajėėėėj kiek istorijų girdėjau, kaip čiulptuko atsisakymas tampa baisiu košmaru visai šeimai, aš pilnai suprantu vaikus, jiems tai jų gyvenimo dalies atėmimas)
  • SKAUSMAI. šis įprotis – burnos gleivinės, žarnyno infekcijų pasikartojimo priežastis. (juk ant čiulptuko, kad ir kiek jį plautumėte, nuolat patenka aplinkoje esančios bakterijos, o tada nesuprantame, kodėl tie mūsų vaikai tokie neramūs, o gal jiems raižo pilvuką nuo nuolatinių jo organizmą erzinančių infekcijų?). taip pat Čiulptukus čiulpiantiems kūdikiams dažniau pasitaiko pienligė, kuri gali pereiti ir mamai žindant kūdikį.

Jei vis dėlto manote, kad be čiulptuko negalite apsieiti, neskubėkite jo duoti pirmas šešias savaites, kol neįsitikinote, jog jums pienelio prisigamina užtektinai. suteikite progą sau ir vaikui 😉

Puikios įžvalgos štai čia: https://www.tevu-darzelis.lt/ciulptukas-duoti-ar-ne/

Šiuo įrašu TIKRAI nenoriu nieko įžeisti, ar sunervinti, kiekviena mama viską daro geriausiai, ką jaučia esant geriausia jos vaikui. Tai tik mano patirtis auginant dvi visiškai skirtingas, tačiau to pačio amžiaus asmenybes ir mano nuomonė bei patarimai. Jokių būdų nemenkinu ir visiškai suprantu tas šeimas, kurios pasirenka čiulptukus. apie išimtis, tokias kaip vaikų ligos, mamos nebuvimas ir pan. nekalbu, tai yra visiškai suprantama, toleruojama ir nekvestionuojama, tokiais atvejais mano patirtis, patarimai visiškai negalioja. LOVE & PEACE 

✖️ D A U G I A U ✖️

9 komentarai

  1. As taip pat nedaviau soskes dukrytei, dziaugiausi, kad puikiausiai apseinam be to. Bet apie 3 menesi ji atrado savo pirstuka. Dabar jai metukai, pirstas nakti burnoj non-stop. Nezinau, kaip reikes atpratinti, kartais pagalvoju, kad geriau jau buciau soske davus…

    1. Žinau, būna ir taip.. ir tikrai tada nežinia kas geriau, kai įpranta su pirštukais..:/ na tikiuosi pavyks ssituaciją išspręsti! Mums taip nepasitaikė, bet draugų aplinkoje tokių atvejų yra..

  2. Sveiki, labai pritariu jums, pati zindziau 20menesiu, ciulptuko vaikas visai nepripazino ir labai del to dziaugiuosi 🙂

  3. Auginu antra mažyli ir skirtumas tarp vaiku kaip diena ir naktis;) dukryte turejo soske ir gan ilgai jei iskrisdavo nakty reikdavo keltis deti I burna nes kitaip budindavosi,prisiminus atrodo kosmaras!baisi priklausomybe buvo;) gimus antram suneliui po 5metu viska darau visiskai kitaip ,pradzioje buvo keista,kad negalejom isiulyti soskes ir atrode kaip jis be jos pirkau ieskojau tinkamos, isbandem gal 3rusiu ir nei viena netiko;) tada siaip ne taip supratom,kad jam nereikia ir dabar puikiai gyvenam be jos,bet mažylis valgo mamytes piena,o dukryte gan trumpai valge gal tame ir skirtumas🤔 tai tikrai suprantu jus 👍jusu istorijos ikvepia energijos nepasiduot! Ir eit pirmyn ačiū🤗

  4. Visiskai pritariu!!! 😍 mano mazylis nuolat nori mano demesio, budamas vos keliu menesiu leisdavo dudas nuolat, tikrai nera is tu vaikuciu, kuris uzsiims su savim, belenkiek laiko miegos ir leis mamai uzsiimt savo reikalais 🙊 bet ne karto nesigailejau sprendimo neduot ciulptuko! Toma, Jus puiki! Zaviuosi kiekviena diena ☀️

  5. Aš manau, kad kalbant apie čiulptukus visi linksta į kraštutinumus ir jei jau duodi čiulptuką, tai reiškia, kad tingi žindyti ar kitaip raminti vaiką, nors dažnai kūdikiai jau springsta pienu, bet toliau nori žįsti. Man pačiai labai baisu kai vaikai lauke bėgioja įsikandę čiulptukus, kai tuo metu turėtų domėtis pasauliu, tačiau protingai naudojant man tai puiki raminanti priemonė naktį, nes dantukų dygimo skausmo priežasties nepašalinsi, taip pat važiuojant auto ar vežimu. Negi vaikui verkiant stosi linksmint prie kiekvieno kampo. Aš visus savo tris vaikus auginau su čiulptukais, nes jiem žymiai patogiau buvo iškart miegoti savo lovelėse, o ne su manim, o kažkokio nusiraminimo vistiek norėjosi, ypač dygstant dantukams, taip pat ir sėkmingai žindžiau gan ilgai, tačiau dieną tai nebuvo žaidimų draugas ir jo nereikėjo žaidžiant. Vieni vaikai išvis neima to žinduko, tačiau kitiems tas poreikis žįsti yra didesnis ir jei mama negali sau leisti pati būti soske, ypač kai turi kitų mažų vaikų paskui kuriuos reikia lakstyti, tai manau yra puiki priemonė, tačiau aišku reikia naudoti protingai ir stengtis kuo anksčiau atsisakyti.

    1. Inga, Žinoma, visais atvejais galima duoti soskę, lygiai taip pat kaip ir jos neduoti, o skatinti vaiką išmokti nusiraminti pačiam su tėvų pagalba, o ne daikto, kuris tampa vaiko ir tėvų priklausomybe. Asmeniškai aš dantukams dygstant naudodavau, (bet nepasiteisino) kramtukus, dantų šepetėlius trapučius bei dažniausiai – savo pirštus. Gulėdavau naktimis pamenu prie lovyčių (jie iškart nuo gimimo miegojo tik savo lovose) abiejų vaikų ir leisdavau save kramtyti, būdavau šalia kiek reikėjo, pribėgdama tai prie vieno tai prie kito vaiko, bet prie mano pirštų burnoje sunku priprasti nes nepatogu, pasimasažuoja ir užtenka:) jokiu būdu nesmerkiu soskės naudojančių tiesiog norėjau pasidalinti savo mintimis jog tikrai galima ir be jų, neieškant lengviausio keli,o o stengiantis ir tėvams patiems mokytis suprasti vaikus bei jiems padėti tikslingai. Tiesiog kiekviena šeima augina savo vaikus geriausiai kaip tik gali ir pagal savo prioritetus. ir tikrai nėra blogai pasirinkti kažkokią priemonę sau pasilengvinti, TIKRAI nėra blogai 🙂 aš tik apie tai, kad galima ir be TO ;))

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.