Naktinis maitinimas

Taip, tai labiausiai fiziškai varginantis ‘darbelis’ maitinančioms mamoms mp. Nesvarbu kiek tu pavargai per dieną, naktį – NEMIEGOSI 😉 Dažnai pagalvoju, jog jei turėčiau vieną kūdikį, tai turbūt ir miegotų jis šalia manęs, juk tai yra taip patogu 😉 tad puikiai suprantu kiekvieną pasiguldžiusią šalia savęs savo stebuklą.. Bet turėjau tvirtą nuomonę šiuo klausimu, jog vaikams ir tėvams geriausia turėti savo lovas 🙂 Uvis su Vėja visada miegojo savo lovytėse, o nuo 6 mėn. jau ir savo kambaryje, kuris yra už ~10/15 metrų nuo mūsų miegamojo. Keldavausi kiekvieną naktį (patikėkit) po daugybę kartų. Vos tik išgirstu verksmo pradžią – bėgu, kad tik vienas vaikas neprižadintų kito. Būdavo ir po 16 kartų per naktį bėgdavau pas vaikus, net buvau ten susirengusi savo ‘lizdelį’ trumpiems pamaitinimams, o po ‘seanso’, vos atmerktom akim grįždavau į savo lovą. Kadangi dažnai keliavome, kartais atsinešdavau po vieną vaiką į lovą, nes atskirų kambarių nebūdavo, o tada jau kiekvieną vaiko garsą girdi, užsnūsdavau, kol kitas pradėdavo verkti, ir taip pakaitom visą naktį, bet tai TAIP vargina.

Girdėjau, labai populiarus būdas atsisakyti naktinių (ar iš esmės visų) maitinimų – mamai išvažiuoti, tegul tėtis tvarkosi.. Na, mūsų tėtis nesikeldavo naktimis ir niekad vaikų verksmo negirdėjo, arba pasąmonė gerai praignoruodavo šį faktą :)) o ir keliaudavo jis dažnai, tad viena po kitos jo kelionių metu, kuomet jau slinko trečia savaitė (su maža pertraukėle) būnant vienai su vaikais, mane tiesiog apleido jėgos. PERVARGAU. Todėl TĄ LEMTINGĄ  naktį, atėjus prie vaikų lovyčių jiems abiems verkiant supratau, jog nebeturiu jėgų jų iškelti iš lovyčių. Tiesiog fiziškai skaudėjo visą kūną, juk visu tuo laiku, būnant vienai, be auklių be mamyčių, man reikėjo ne tik jais rūpintis, bet ir namais, ir maistu, ir skalbiniais, ir pirkiniais ir viskuo.. tad aš atsiklaupiau ir pradėjau dainuoti. Negalėjau tiesiog uždaryti durų ir ‘tegul rėkia, nustos užmigs’.. aš buvau šalia, glosčiau, dainavau (kai išeidavo girdėti savo balsą pro jų rėkimą), nepalikau jų, bet neėmiau ant rankų, nemaitinau, žinoma pasiūliau vandens, bet tai buvo lyg įžeidimas, atstumtas buteliukas visa jėga:) Kitą naktį buvo tas pats. BET, juk dieną juos maitinu daugybę kartų, ir įprastu maistu, ir savo pienu, tad jiems visiškai pakanka maistinių medžiagų, kas mane nuramino ir supratusi jog tai tik įprotis, palinkėjau sau kantrybės. Atlaikiau klykimo maratoną dar (TIK) dvi dienas, užtekdavo kelis kart ateiti ir glostyti, greit jie suprato, jog reikia miegoti.. ir TADAM vaikai pradėjo išmiegoti visą naktį.

 

SVARBU:
GERA MITYBA
Dienos metu jie turi gauti visavertį maistą ir būti sotūs. Ne, tai nereiškia grūsti per prievartą maistelį 🙂 tai reiškia duoti dažnai, po truputį, sveiko, maistingo ir įvairaus maisto.

Mes rytus pradedame nuo ‘mamos pienelio’, tada seka įvairiausios kasdien kitokios KOŠĖS (grūdus perkame tiesiai iš malūnininko, ekologiškas), užkandžiams vaisiai, avokadai, uogos arba omletas, įvairūs cukinijų blyneliai, vėliau garuose virtos įvairiausios daržovės, kruopos, natūralūs kalakutienos/vištienos/ ar jautienos sultiniai (t.y. pati verdu sultinius, todėl lieka visi reikalingi riebalai ir kitos medžiagos). Nuolat pildau gertuves vandeniu, kasdien košes kaitalioju ir maišau su kokiais nors vaisiais ar kitais paskaninimais. Žindau įvairiai (nutraukus naktinį maitinimą dienos metu dar maitindavau apie 4/5 kartus, dabar jau tik 2/3). Dar vienas mano ‘auksinis atradimas’, jog vaikai išmiegodavo ilgiau arba visą naktį, kai prieš miegą suvalgydavome ryžių košės.

KANTRYBĖ. Dėja nieko nebus, teks pakentėti. Man asmeniškai paėmus ant rankų vaikus – verkimas tik prailgėdavo, nes tada jie užuosdavo ar žinodavo, kad pienelis yra labaaaai arti „tai dar parėksiu ilgiau gal neatsilaikys“.. 😉 Jei jūsų vyrai pasirįžę – galėtų naktimis keltis, nes tuomet vaikai greičiau pajaustų, jog pienelio čia negaus 🙂 žinau – vaiko, o dar dviejų, rėkimas vargina, emociškai kerta per visus nervinius impulsus, juk norisi vaiką nuraminti, paguosti ir duoti jam geriausią, bet geriausia ir yra tai – pailsėjusi, išsimiegojusi mama.

POILSIS VAIKAMS. Nežinau kaip kitiems, bet man ši taisyklė negalioja „nuvarginkim dieną, naktį geriau miegos“. Jei mano vaikai irzlūs dieną ir gerai neišsimiegoję – naktį jie labai jautrūs ir dirglūs. o prabudus ašaras visada norėsis raminti pieneliu.. Todėl reiktų labai sekti pačio vaiko interesus, kada jau patys nori miegelio (mažiau laikytis grafikų, o labiau atsižvelgti į vaiko poreikius).

 

Noriu PABRĖŽTI, jog visos mano rekomendacijos yra TIK iš mano asmeninių patirčių, tai nereiškia jog galioja visiems, juk savo vaikus kiekviena mama jaučia geriausiai 😉 mano abu dvyniai yra be galo skirtingi, nori miegoti skirtingu laiku, atsibunda taip pat labai skirtingai, jų dienos ritmai yra visai kitokie, bet abiems suveikė su ta pačia diena naktinio maitinimo atsisakymas. Be to  mano vaikai nenaudoja ‘soskių’ (specialias soskytes naudojo tik pirmą savaitę, kai gulėjo reanimacijoje ir reikėjo iššaukti iš esmės refleksą žysti, o po to niekada jų nenaudojome).

TAIP PAT.. jei praeina savaitė/dvi šiokių pastangų – t.y. nieko nedarymo tik vaiko išklausymo, glostymo, raminimo balsu, rankomis, bet ne pieneliu, ir niekas nesikeičia – tai gal tiesiog dar ne laikas?? gal vaikutis tikrai dar išalksta naktį?

Mano vaikai naktimis nebevalgo pienelio nuo metų, tačiau dar būna trumpalaikių prabudimų (galbūt susisapnuoja kažkas) ir ima verkti, tada labai lengvai nurimsta glostomi. Mano tikslas ir buvo, kad vaikai nepriprastų prie nešiojimo, nes man vienai tiesiog fiziškai darėsi sunku juos abu kaskart nešioti verkiant bei atpratinti nuo naktinio ‘niamniam’. Pavyko! 😉

Linkiu sėkmės visoms;)

MEILĖS ir kantrybės;)

 

✖️ D A U G I A U ✖️

5 komentarai

  1. Dar karta perskaiciau sia Jusu istorija,kai jau tiesiog jauciu,kad ir man arteja ta riba,kada nebegaliu. Mano 14 men dukryte nakti geria pieno maziausiai 5 kartus,o diena maximum 2. Suprantu,kad naktinis pienelio gerimas iprotis,bet,deja,diena ji valgo blogai. Tai vis baisu,o kai paskaiciau,kad svarbu,kad diena valgytu sociai…. nesu del to tikra ar tiek kiek ji valgo jai uztenka.

  2. Labas vakaras,
    Ačiū už pasidalinimą. Neradau tiksliai paminėta kiek laiko buvo vaikučiams – ar teisingai supratau, kad metai?

    1. buvo ~13 mėn 😉 bet atsisakius naktinių maitinimų (ko vaikams tikrai jau matėsi jog nereikia) labai sumažėjo ir dieninių. labai natūraliai viskas susidėliojo. dar maitinu, dabar tik rytais 🙂

  3. Kaip gaila jusu vaikuciu …prisiskaitet vaiku dresotuojos knygu, ir nesamoningu mamu straipsniu.

    1. nu žiauriai klystate 🙂 neskaičiau jokių knygų apie tai ir niekad nesivadovauju kitų mintimis auginant vaikus. viską darau iš širdies 🙂 nesuprantu kodėl jūs naudojate tokius baisius žodžius, matyt jūsų aplinkoje mažai meilės. aš savo vaikų nedresuoju, galbūt jūs labiau žinote ką tai reiškia. net nesuprantu, kurioje vietoje jums atrodo, jog aš taip baisiai galėčiau elgtis su savo vaikais, kuomet jie verkia aš nei per žingsnį nuo jų nesitraukiu, glostau, dainuoju, pasakas seku.. tiesiog MYLIU visa širdimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.